Koncerto partneris - Japonijos fondas 

Ar žinote, kad sieja Japoniją ir Lietuvą? Meilė gamtai.

Pavasario jūra, lakštingalos čiulbėjimas, gervės lizde – muzikos kūrinių pavadinimai skamba kaip eilėraščiai. Ir tai neatsitiktinumas: tradicinė japonų muzika gimė iš gamtos stebėjimo, iš noro perteikti jos garsus, ritmą, kvėpavimą.

Į Vilnių atvyksta tradicinės japonų muzikos meistrai. Dozanas Fujiwara – viena ryškiausių šiuolaikinės japonų muzikos asmenybių, Tozan mokyklos aukščiausio rango meistras, jau 25 metus formuojantis šiuolaikinį shakuhachi skambesį. Groti šiuo instrumentu jis pradėjo pas legendinį Hozan Yamamoto – gyvąją Japonijos nacionalinę vertybę.

Joji Murasawa – Tokijo menų universiteto muzikos daktaras ir Tozan mokyklos Didysis meistras, vienas nedaugelio atlikėjų, vienodai meistriškai valdančių kelis tradicinius japonų instrumentus – koto, shakuhachi ir shamiseną. Studijų baigimo proga jis koncertavo Imperatoriškajai šeimai.

Šio vakaro centre – shakuhachi, tradicinė japonų bambukinė fleita, kurios garsas artimesnis kvėpavimui nei įprastai melodijai. Greta jos skambės koto (japoniškos kanklės) ir shamisenas (tristygė liutnia), kuriantys subtilų, bet itin ekspresyvų garsinį peizažą.

Programoje – Michio Miyagi „Haru no Umi“ („Pavasario jūra“), „Uguisu“ („Lakštingala“), Tozan mokyklos kūrinys „Tsuru no Sugomori“ („Gervės lizde“) ir kiti opusai. Nors ši muzika gimė kitame pasaulio krašte, tačiau netikėtai rezonuoja ir su lietuvišku jautrumu – tuo, kuris slypi mūsų dainose, metų laikų pajautoje, tylos vertėje.

Pasimėgaukite Japonijos peizažais Vilniaus širdyje.

Programoje Michio Miyagi, tradicinė japonų muzika

Koncerto partneris - Japonijos fondas 

Ar žinote, kad sieja Japoniją ir Lietuvą? Meilė gamtai.

Pavasario jūra, lakštingalos čiulbėjimas, gervės lizde – muzikos kūrinių pavadinimai skamba kaip eilėraščiai. Ir tai neatsitiktinumas: tradicinė japonų muzika gimė iš gamtos stebėjimo, iš noro perteikti jos garsus, ritmą, kvėpavimą.

Į Vilnių atvyksta tradicinės japonų muzikos meistrai. Dozanas Fujiwara – viena ryškiausių šiuolaikinės japonų muzikos asmenybių, Tozan mokyklos aukščiausio rango meistras, jau 25 metus formuojantis šiuolaikinį shakuhachi skambesį. Groti šiuo instrumentu jis pradėjo pas legendinį Hozan Yamamoto – gyvąją Japonijos nacionalinę vertybę.

Joji Murasawa – Tokijo menų universiteto muzikos daktaras ir Tozan mokyklos Didysis meistras, vienas nedaugelio atlikėjų, vienodai meistriškai valdančių kelis tradicinius japonų instrumentus – koto, shakuhachi ir shamiseną. Studijų baigimo proga jis koncertavo Imperatoriškajai šeimai.

Šio vakaro centre – shakuhachi, tradicinė japonų bambukinė fleita, kurios garsas artimesnis kvėpavimui nei įprastai melodijai. Greta jos skambės koto (japoniškos kanklės) ir shamisenas (tristygė liutnia), kuriantys subtilų, bet itin ekspresyvų garsinį peizažą.

Programoje – Michio Miyagi „Haru no Umi“ („Pavasario jūra“), „Uguisu“ („Lakštingala“), Tozan mokyklos kūrinys „Tsuru no Sugomori“ („Gervės lizde“) ir kiti opusai. Nors ši muzika gimė kitame pasaulio krašte, tačiau netikėtai rezonuoja ir su lietuvišku jautrumu – tuo, kuris slypi mūsų dainose, metų laikų pajautoje, tylos vertėje.

Pasimėgaukite Japonijos peizažais Vilniaus širdyje.

Programoje Michio Miyagi, tradicinė japonų muzika

Koncerto partneris - Japonijos fondas 

Ar žinote, kad sieja Japoniją ir Lietuvą? Meilė gamtai.

Pavasario jūra, lakštingalos čiulbėjimas, gervės lizde – muzikos kūrinių pavadinimai skamba kaip eilėraščiai. Ir tai neatsitiktinumas: tradicinė japonų muzika gimė iš gamtos stebėjimo, iš noro perteikti jos garsus, ritmą, kvėpavimą.

Į Vilnių atvyksta tradicinės japonų muzikos meistrai. Dozanas Fujiwara – viena ryškiausių šiuolaikinės japonų muzikos asmenybių, Tozan mokyklos aukščiausio rango meistras, jau 25 metus formuojantis šiuolaikinį shakuhachi skambesį. Groti šiuo instrumentu jis pradėjo pas legendinį Hozan Yamamoto – gyvąją Japonijos nacionalinę vertybę.

Joji Murasawa – Tokijo menų universiteto muzikos daktaras ir Tozan mokyklos Didysis meistras, vienas nedaugelio atlikėjų, vienodai meistriškai valdančių kelis tradicinius japonų instrumentus – koto, shakuhachi ir shamiseną. Studijų baigimo proga jis koncertavo Imperatoriškajai šeimai.

Šio vakaro centre – shakuhachi, tradicinė japonų bambukinė fleita, kurios garsas artimesnis kvėpavimui nei įprastai melodijai. Greta jos skambės koto (japoniškos kanklės) ir shamisenas (tristygė liutnia), kuriantys subtilų, bet itin ekspresyvų garsinį peizažą.

Programoje – Michio Miyagi „Haru no Umi“ („Pavasario jūra“), „Uguisu“ („Lakštingala“), Tozan mokyklos kūrinys „Tsuru no Sugomori“ („Gervės lizde“) ir kiti opusai. Nors ši muzika gimė kitame pasaulio krašte, tačiau netikėtai rezonuoja ir su lietuvišku jautrumu – tuo, kuris slypi mūsų dainose, metų laikų pajautoje, tylos vertėje.

Pasimėgaukite Japonijos peizažais Vilniaus širdyje.

Programoje Michio Miyagi, tradicinė japonų muzika

Koncerto partneris - Japonijos fondas 

Ar žinote, kad sieja Japoniją ir Lietuvą? Meilė gamtai.

Pavasario jūra, lakštingalos čiulbėjimas, gervės lizde – muzikos kūrinių pavadinimai skamba kaip eilėraščiai. Ir tai neatsitiktinumas: tradicinė japonų muzika gimė iš gamtos stebėjimo, iš noro perteikti jos garsus, ritmą, kvėpavimą.

Į Vilnių atvyksta tradicinės japonų muzikos meistrai. Dozanas Fujiwara – viena ryškiausių šiuolaikinės japonų muzikos asmenybių, Tozan mokyklos aukščiausio rango meistras, jau 25 metus formuojantis šiuolaikinį shakuhachi skambesį. Groti šiuo instrumentu jis pradėjo pas legendinį Hozan Yamamoto – gyvąją Japonijos nacionalinę vertybę.

Joji Murasawa – Tokijo menų universiteto muzikos daktaras ir Tozan mokyklos Didysis meistras, vienas nedaugelio atlikėjų, vienodai meistriškai valdančių kelis tradicinius japonų instrumentus – koto, shakuhachi ir shamiseną. Studijų baigimo proga jis koncertavo Imperatoriškajai šeimai.

Šio vakaro centre – shakuhachi, tradicinė japonų bambukinė fleita, kurios garsas artimesnis kvėpavimui nei įprastai melodijai. Greta jos skambės koto (japoniškos kanklės) ir shamisenas (tristygė liutnia), kuriantys subtilų, bet itin ekspresyvų garsinį peizažą.

Programoje – Michio Miyagi „Haru no Umi“ („Pavasario jūra“), „Uguisu“ („Lakštingala“), Tozan mokyklos kūrinys „Tsuru no Sugomori“ („Gervės lizde“) ir kiti opusai. Nors ši muzika gimė kitame pasaulio krašte, tačiau netikėtai rezonuoja ir su lietuvišku jautrumu – tuo, kuris slypi mūsų dainose, metų laikų pajautoje, tylos vertėje.

Pasimėgaukite Japonijos peizažais Vilniaus širdyje.

Programoje Michio Miyagi, tradicinė japonų muzika